Šį kartą radikalios dešinės „patriotų“ frakcija nepasitikėjimą Komisijos pirmininke argumentavo „Mercosur“ prekybos susitarimu su Pietų Amerikos šalimis. Esą praėjusį savaitgalį pasirašytas susitarimas kenkia tiek Europos ūkininkams, tiek visiems europiečiams.
Pirmadienį EP, Strasbūre, šiuo klausimu vyko diskusijos, bet jos buvo tokios nykios, kad tik labai maža dalis europarlamentarų dalyvavo. Salėje nepasirodė net „patriotų“ lyderis Jordanas Bardella, o ir pati U. von der Leyen, skirtingai nei ankstesnių svarstymų metu, irgi nedalyvavo – liepsnojant aistroms dėl Grenlandijos buvo svarbesnių reikalų.
Nors dauguma EP narių diskusijos metu kritikavo „Mercosur“ susitarimą, tačiau teigė nepalaikysiantys kraštutinių dešiniųjų bandymo. Taip ir įvyko. Ketvirtadienį nepasitikėjimą Komisijos vadove palaikė 165 EP nariai, 390 buvo prieš ir 10 susilaikė.
Spalio mėnesį nepasitikėjimą U. von der Leyen inicijavo ir tie patys iš kraštutinės dešinės, ir kraštutinės kairės atstovai. Tuomet už „patriotų“ pasiūlymą balsavo 179 EP nariai, 378 buvo prieš ir 37 susilaikė. Radikalios kairės iniciatyvą palaikė 133 europarlamentarai, 383 buvo prieš ir 78 susilaikė. Liepos mėnesį prieš panašų pasiūlymą dėl nepasitikėjimo balsavo 360 EP narių, o 2024 m. U. von der Leyen buvo vėl patvirtinta Komisijos pirmininke 401 balsu „už“.
Dauguma Lietuvos atstovų EP ketvirtadienį nepalaikė pasiūlymo nuversti Komisiją (Vilija Blinkevičiūtė nedalyvavo balsavime).
Tačiau Petras Gražulis ir Waldemaras Tomaszewskis balsavo už Komisijos nušalinimą. Tai jau ketvirtas jų nesėkmingas kartas – liepą ir spalį abu taip pat palaikė nepasitikėjimą Komisija ir jos vadove.Norint inicijuoti nepasitikėjimą Komisijos vadove tereikia dešimtadalio EP narių parašų, t. y. 72 iš 720 europarlamentarų, todėl galima tikėtis naujų radikalių jėgų bandymų. Valdančiosios EP partijos, savo ruožtu, svarsto, kaip būtų galima pakelti iniciatyvai reikalingų europarlamentarų kartelę.
Pirmadienį EP, Strasbūre, šiuo klausimu vyko diskusijos, bet jos buvo tokios nykios, kad tik labai maža dalis europarlamentarų dalyvavo. Salėje nepasirodė net „patriotų“ lyderis Jordanas Bardella, o ir pati U. von der Leyen, skirtingai nei ankstesnių svarstymų metu, irgi nedalyvavo – liepsnojant aistroms dėl Grenlandijos buvo svarbesnių reikalų.
Nors dauguma EP narių diskusijos metu kritikavo „Mercosur“ susitarimą, tačiau teigė nepalaikysiantys kraštutinių dešiniųjų bandymo. Taip ir įvyko. Ketvirtadienį nepasitikėjimą Komisijos vadove palaikė 165 EP nariai, 390 buvo prieš ir 10 susilaikė.
Spalio mėnesį nepasitikėjimą U. von der Leyen inicijavo ir tie patys iš kraštutinės dešinės, ir kraštutinės kairės atstovai. Tuomet už „patriotų“ pasiūlymą balsavo 179 EP nariai, 378 buvo prieš ir 37 susilaikė. Radikalios kairės iniciatyvą palaikė 133 europarlamentarai, 383 buvo prieš ir 78 susilaikė. Liepos mėnesį prieš panašų pasiūlymą dėl nepasitikėjimo balsavo 360 EP narių, o 2024 m. U. von der Leyen buvo vėl patvirtinta Komisijos pirmininke 401 balsu „už“.
Dauguma Lietuvos atstovų EP ketvirtadienį nepalaikė pasiūlymo nuversti Komisiją (Vilija Blinkevičiūtė nedalyvavo balsavime).
Tačiau Petras Gražulis ir Waldemaras Tomaszewskis balsavo už Komisijos nušalinimą. Tai jau ketvirtas jų nesėkmingas kartas – liepą ir spalį abu taip pat palaikė nepasitikėjimą Komisija ir jos vadove.Norint inicijuoti nepasitikėjimą Komisijos vadove tereikia dešimtadalio EP narių parašų, t. y. 72 iš 720 europarlamentarų, todėl galima tikėtis naujų radikalių jėgų bandymų. Valdančiosios EP partijos, savo ruožtu, svarsto, kaip būtų galima pakelti iniciatyvai reikalingų europarlamentarų kartelę.
