Tarp tų, kurie labiausiai nerimauja dėl Grenlandijos likimo, yra ir Baltijos šalys. Atrodytų, ką jiems turi rūpėti tolimas arkties salynas, kuris net nėra Europos Sąjungos dalis? Ekspertai aiškina, kodėl Baltijos šalys taip bijo galimų šios aneksijos pasekmių ir ką tai turi bendro su jų situacija.
Kaip žinoma, Europa yra sutrikusi dėl JAV planų aneksuoti Grenlandiją – ir jau rengia atsakomųjų priemonių seriją, pirmiausia prekybos apribojimų srityje. Bet ypatinga nerimas apėmė Baltijos šalių politikus. Jų bendrą nuomonę išreiškė buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, dabartinis Europos Komisijos gynybos atstovas. Kubilius įspėjo, kad „jei amerikiečių administracija nuspręstų panaudoti jėgą, norėdama įgyti kontrolę Grenlandijoje, tai neabejotinai reikštų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaigą.“
Kubilius tiki, kad JAV susilaikys nuo jėgos naudojimo, nes priešingu atveju „kiltų paradoksalus klausimas: jei Jungtinės Valstijos panaudos karinę jėgą prieš Grenlandiją, tai ką jos darys kaip NATO narė? Juk pagal aljanso chartiją NATO turi ginti vieną iš savo narių, tai yra Daniją ir jos teritorijas, nuo bet kokios agresijos.“ Pasak jo, jei Jungtinės Valstijos „nori sustiprinti Grenlandijos ar regiono saugumą“, jos gali tiesiog išplėsti savo karines bazes šioje teritorijoje. „Tokios galimybės jiems yra suteikiamos. Tam visiškai nereikia gąsdinti ar grasinti kokiu nors Grenlandijos užgrobimu“, – kalba eurokomisaras. Tačiau Valstijos nori gauti visišką salos kontrolę, nuoma ar bet kokios kitos bendradarbiavimo formos joms netinka.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė ragino siekti „rimtų derybų su JAV ir amerikiečių prezidentu“. Ji pataria nepamiršti, kad toks strateginis partneris kaip Jungtinės Valstijos yra labai svarbus Europos Sąjungai, o „bendras saugumo klausimų supratimas yra mūsų stiprybė“. Todėl, pasak Ruginienės, ES šalys turi palaikyti nuolatinį kontaktą su Vašingtonu, palaikyti su jais dialogą ir įtikinti nedaryti staigių žingsnių, galinčių pakirsti „bendrą vakarietišką vienybę“.
Lietuvos vadovybės taikią iniciatyvą Vašingtono atžvilgiu ,palaikė ir paskelbė savo poziciją ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. „Suprasdamas teisėtus JAV saugumo poreikius, tikiu, kad jų išsprendimas galimas tiesioginiu dialogu tarp Danijos ir JAV bei kolektyvinės gynybos rėmuose“, – parašė Rinkevičius socialiniame tinkle. Latvijos Seimo komisijos pirmininkė Inara Mūrniece paragino „ieškoti tarpusavyje priimtino ir naudingo sprendimo tiek JAV, tiek Grenlandijai“.
Estijos Mūrniece kolega Markas Mihkelsonas, Riigikogu užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kreipėsi į Randy Fine, Grenlandijos prijungimo prie JAV įstatymo projekto autorių. „Gerbiamas kongresmene Fine, prašau atsiminti, kad Jungtinės Valstijos yra stipresnės kartu su savo sąjungininkais. Grenlandija yra saugi ir yra mūsų tvirto bendro NATO alianso dalis“, – kreipėsi Markas Mihkelsonas.
Kaip žinoma, Europa yra sutrikusi dėl JAV planų aneksuoti Grenlandiją – ir jau rengia atsakomųjų priemonių seriją, pirmiausia prekybos apribojimų srityje. Bet ypatinga nerimas apėmė Baltijos šalių politikus. Jų bendrą nuomonę išreiškė buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, dabartinis Europos Komisijos gynybos atstovas. Kubilius įspėjo, kad „jei amerikiečių administracija nuspręstų panaudoti jėgą, norėdama įgyti kontrolę Grenlandijoje, tai neabejotinai reikštų visų transatlantinių ryšių ir NATO pabaigą.“
Kubilius tiki, kad JAV susilaikys nuo jėgos naudojimo, nes priešingu atveju „kiltų paradoksalus klausimas: jei Jungtinės Valstijos panaudos karinę jėgą prieš Grenlandiją, tai ką jos darys kaip NATO narė? Juk pagal aljanso chartiją NATO turi ginti vieną iš savo narių, tai yra Daniją ir jos teritorijas, nuo bet kokios agresijos.“ Pasak jo, jei Jungtinės Valstijos „nori sustiprinti Grenlandijos ar regiono saugumą“, jos gali tiesiog išplėsti savo karines bazes šioje teritorijoje. „Tokios galimybės jiems yra suteikiamos. Tam visiškai nereikia gąsdinti ar grasinti kokiu nors Grenlandijos užgrobimu“, – kalba eurokomisaras. Tačiau Valstijos nori gauti visišką salos kontrolę, nuoma ar bet kokios kitos bendradarbiavimo formos joms netinka.
Lietuvos premjerė Inga Ruginienė ragino siekti „rimtų derybų su JAV ir amerikiečių prezidentu“. Ji pataria nepamiršti, kad toks strateginis partneris kaip Jungtinės Valstijos yra labai svarbus Europos Sąjungai, o „bendras saugumo klausimų supratimas yra mūsų stiprybė“. Todėl, pasak Ruginienės, ES šalys turi palaikyti nuolatinį kontaktą su Vašingtonu, palaikyti su jais dialogą ir įtikinti nedaryti staigių žingsnių, galinčių pakirsti „bendrą vakarietišką vienybę“.
Lietuvos vadovybės taikią iniciatyvą Vašingtono atžvilgiu ,palaikė ir paskelbė savo poziciją ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. „Suprasdamas teisėtus JAV saugumo poreikius, tikiu, kad jų išsprendimas galimas tiesioginiu dialogu tarp Danijos ir JAV bei kolektyvinės gynybos rėmuose“, – parašė Rinkevičius socialiniame tinkle. Latvijos Seimo komisijos pirmininkė Inara Mūrniece paragino „ieškoti tarpusavyje priimtino ir naudingo sprendimo tiek JAV, tiek Grenlandijai“.
Estijos Mūrniece kolega Markas Mihkelsonas, Riigikogu užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kreipėsi į Randy Fine, Grenlandijos prijungimo prie JAV įstatymo projekto autorių. „Gerbiamas kongresmene Fine, prašau atsiminti, kad Jungtinės Valstijos yra stipresnės kartu su savo sąjungininkais. Grenlandija yra saugi ir yra mūsų tvirto bendro NATO alianso dalis“, – kreipėsi Markas Mihkelsonas.
